- stovyklininkas
- stovỹklininkas, -ė smob. (1) 1. DŽ, NdŽ kas būva stovykloje, stovyklautojas: Tūkstančiai stovyklininkų smogs iš užnugario rš. 2. stovyklos viršininkas, komendantas: Didysis stovyklininkas – kariškas urėdas, turėjęs pareigos paruošti, sutvarkyti ir saugoti stovyklą EncVI659.
Dictionary of the Lithuanian Language.